Patarimai planuojantiems savo aplinką

Įsirengus namą, ar šių darbų eigoje, dažnai mintys pradeda suktis apie kiemo aplinką. Keletas landšafto architektės patarimų – kaip aplinką susiplanuoti patiems. Prieš pradedant galvoti apie gėlynus arba alpinariumus, svarbiausia yra pirmi žingsniai – tai funkcinis teritorijos planavimas. Nesuskirsčius teritorijos į tinkamas zonas, augalai pasodinami ten, kur jų visai nereikia, ar šiltnamis pastatomas toje vietoje, kur jis matosi iš visų teritorijos pusių – taip iš karto pridaroma klaidų. Taigi, pasiėmę sklypo planą, pasižymėkite kur yra šiaurė ir pradėkite planuoti savo aplinką. Svarbu numatyti šias zonas – reprezentacinė (matoma iš karto įvažiavus į teritoriją, paliekanti pirmą įspūdį), poilsio (šioje zonoje leisite savo laisvalaikį) bei ūkinė (zona skirta daržo zonai, galbūt malkinei, sandėliukui ar pan.). Iš reprezentacinės zonos neturėtų matytis ūkinės zonos statiniai, ar daržas. Poilsio zona turi būti jaukiausiame sklypo kampelyje, kur laisvalaikis būtų malonus, kur matytųsi Jūsų sklypo privalumai – šlaitas, netoliese esantis miškas, vandens telkinys ar kita. Poilsio zoną patogiausia planuoti netoli...

Skaityti daugiau

Vaismedžių genėjimas

Visi norime, kad medis pradėtų derėti kuo anksčiau. Pasodinti vaismedžiai derlių pradeda duoti po 3-6 metų, o pakankamai dera dažniausiai tik po 7-10 metų, kartais ir vėliau. Žinoma, derėjimo pradžia labai priklauso nuo veislės. Senosios obelų veislės dažniausiai pradeda derėti po 5-7 metų. Naujai išvestos veislės – kurkas anksčiau. Anksčiausiai, jau 1-2 metais, vaisius subrandina žemaūgiai vaismedžiai. Yra daug būdų, kaip paankstinti jaunų medelių derėjimą ir padidinti jų derlingumą. Jie taikomi pavasarį, vasaros pradžioje ar vasara, kai ūgliai išaugę, bet dar nesubrendę....

Skaityti daugiau

Vejos aeravimas, skarifikavimas

Aeravimas (dar vadinamas vejos vėdinimu), tai gilus dirvožemio subadymas, kuomet vejoje padaromos durtinės 5-8 cm gylio duobutės. Skarifikuojant pašalinamas susidaręs senas vejos sluoksnis, kuris neleidžia patekti orui, vandeniu ir trąšoms,tai silpnina žolės augimą. Po aeracijos ir skarifikacijos į šaknų sistemą lengviau patenka deguonis, vanduo, trąšos ir mikro elementai, kurie reikalingi kokybiškam vejos augimui. Aeracija gali būti atliekama aeratoriumu, šakėmis, specialiais batais ar kitais įrankiais. Skarifikacija atliekama naudojant skarifikatorių arba specialaus grėblio pagalba. Būtina  pabrėžti, kad prieš aeraciją ir skarifikaciją veja turi būti nupjauta trumpiau nei įprasta, taip pat gausiai palaistyta, kad suminkštėtų žemės paviršius. Atlikus aeraciją ar skarifikaciją rekomenduojama veją patręšti, kadangi geriau pasisavinamos trąšos ir stiprėja vejos šaknų sistema, veja tampa žalesnė, atsparesnė sausrai, ligoms bei mindžiojimui. Aeravimas ir skarifikavimas geriausiai atliekamas sezono pradžioje, ankstyvą pavasarį, tačiau veją ir aeruoti, ir skarifikuoti galima iki rugsėjo mėnesio....

Skaityti daugiau